Atsisukus matau Danielį .
- Ką tu čia veiki?- paklausiau jo.
- Važiuojam su manim.,- prašo jis manęs.
- Ne, juk aš su draugėmis.
- O tu seniai visų mūsų nematei.
- Nu, ir…
- Važiuojam su manim.
- Kas jis toks?- klausia Mėta.
- Kas aš? Aš Esu Tajos geriausias draugas,- atsako jį jos klausimą pats. Velnias pamiršau, kad jis turi puikią klausą.
- Buvęs geriausias draugas, nes juk nebesimatom,- atsakau jam.
- Nu važiuojam,- pradėjo jis zyzt.
- Eime,- pakviečiau drauges, kurios rodos tuoj nuris ir išveš į ligoninę.
- Valio, manėm, kad niekada jūsų tas pokalbis nesibaigs,- sako man Beatričė.
- Nu, nu.
Staiga pajuntu, kad kybau ore.
- Paleisk, tu mane,- šaukiau.
- Nenori geruoju važiuot, važiuosi bloguoju,- sako Danielius.
- Gerai, gerai važiuosiu su tavim, bet nuleisk ant žemės.
Draugės apsisukusios pamatė turbūt milijono vertą vaizdą. Mano galva kybo netoli žemės, o plaukai ją šluoją. Atrodau turbūt kaip šikšnosparnis.
- Taja,- išsigandus sako Mėta.
- Nu?-aš kalbu kybodama kaip šikšnosparnis.
- Gal geriau tu su juo eik, nes tapsi šluota.
- Gerai, iki merginos nuskrisiu iki… Palauk su kuo atvažiavai?- klausiau Danieliaus, nes prisiminiau, kad jis turi ir motociklą, ir mašiną.
- Iki, sėkmės tau,- sako draugės kartu.
- Su motociklu. Visi laukia jau manęs, o kai tave pamatys nustebs tiki?- pasako taip ir nuleidžia ant žemės.

***

- Oho, čia visi yra,- pasakau Danieliui, kai pamatau visus pažįstamus.
Sustoję prie „akropolio”. Pamačiau Mantą, kuris eina link mūsų.
- Labas, gal…- jis pradeda klausti.
- Neprašyk, važinėtis vis tiek neduosiu,- pasako jam Danielius.
- Būk mandagesnis , gal vėl reikės etiketo pamokėlę pravesti?- paklausiau, nes vieną kartą mokiau visą šitą grupę.
- Sveika , Taja , ką čia veiki ?-klausia manęs Metas. Pagaliau parbudo visi ir atsisuko į mane pažiūrėjo ar tikrai aš, ir nusisuko. Paskiau pasikalbėsim.
- Jeigu ką galiu išeiti ?- pašaipiai paklausiau.
- Tu nežinai kiek aš vargau , kad ji vėl sutiktų būt mūsų grupėje . Be to ko tu čia spoksai , Taja , duok virbalus iškabinėsiu jam akis,- prašo manęs Danielius. Su alkūne padaužiau į šonkaulius ir jis suprato ką turėjau omenį, kad aš dar nesutikau būt jų grupėj.
- Pirma , etiketas . Antra etiketas ir trečia etiketas . Aišku , be to čia mano klasiokas Mantas,- pasakiau jiems, o Melisa prisiminė, kad pasakojau apie tokį klasioką mulkį Mantą.
O čia yra nerašyta taikylė, jei pradeda juoktis Melisa visi irgi pradės juoktis.
Pamačiau kaip Mantas pažiūrėjęs į laikrodį, nueina nieko nepasakęs.
- Kvailys,- pasako Melisa.
Nespėjau sulaikyt Danielio, kai jis trenkė Mantui per galvą.
- Nu dabar ką darysit?- paklausiau.
- Padėsi?- klausia manęs Metas.
- Nu, o ką darysi. Juk šito nepaliksim ant kelio.
- Taja, ką tu jam padarei,- ateina Milėja ir mane užsipuola.
- Nu dar geriau , atvažiuos dėl to policija,- sarkazmas liejas per kraštus.
- Sutvarkyt?- pasiteirauja Danielius. Aš tik linkteliu galva.
- Ką čia jūs tvarkysit?- pasiteirauja Milėja.
Danielius šelmiškai nusišypso ir prieina prie jos…

Patiko (7)

Rodyk draugams